Pirties gultų (palių) konstravimas: Ergonomika ir patogumas
Garo izoliacija: Kodėl aliuminio folija yra būtina pirties įrengimo dalis?
Daugelis klaidingai mano, kad pirties esmė – kuo geriau uždaryti visas angas, kad karštis neišeitų į lauką. Tačiau pirtis be ventiliacijos yra ne kas kita, kaip „dusinimo kamera“. Tinkamas oro judėjimas pirtyje yra kritiškai svarbus ne tik pastato konstrukcijų ilgaamžiškumui, bet ir besikaitinančiųjų savijautai. Be šviežio deguonies pirtis tampa varginanti, o po jos vietoje žvalumo jaučiamas galvos skausmas ir nuovargis.
Kodėl pirtyje reikia nuolatinės oro kaitos?
Kaitinantis žmogus vartoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį ($CO_2$) bei drėgmę. Jei oras pirtyje nejuda:
- Deguonies trūkumas: Galite pajusti silpnumą, svaigulį ar pykinimą. Tai ne „gero karščio“, o deguonies bado požymis.
- Sunkus garas: Drėgmė kaupiasi ore, todėl kvėpuoti darosi sunku, o garas atrodo deginantis ir varginantis.
- Konstrukcijų puvimas: Po pirties procedūrų drėgmė lieka įsigėrusi į medieną. Be vėdinimo ji nespėja išdžiūti, todėl atsiranda pelėsis ir nemalonus kvapas.
Kaip veikia teisinga pirties ventiliacija?
Pirtyje oras turi cirkuliuoti konvekcijos principu. Standartinė schema susideda iš trijų pagrindinių elementų:
- Oro pritekėjimas: Šviežias oras iš lauko ar kitos patalpos turi patekti į pirtį per angą, esančią po krosnele arba tiesiai už jos. Šildamas oras kyla į viršų, kartu su savimi nešdamas deguonį.
- Oro ištraukimas procedūrų metu: Panaudotas, atvėsęs ir sunkesnis oras (kuriame gausu $CO_2$) turi būti ištraukiamas per angą, esančią tolimiausiame pirties kampe, po gultais (apie $30–50$ cm nuo grindų).
- Džiovinimo anga: Tai anga lubose arba sienos viršuje, kuri kaitinimosi metu būna sandariai uždaryta, o atidaroma tik baigus pirties procedūras, kad visa likusi drėgmė būtų greitai pašalinta.
Mechaninė ar natūrali ventiliacija?
- Natūrali ventiliacija: Veikia dėl temperatūrų skirtumo. Ji puikiai tinka malkinėms pirtims ir atskiriems pirties pastatams.
- Mechaninė ventiliacija: Jei pirtis įrengta bute ar sandariame name su rekuperacija, dažnai prireikia specialaus karščiui atsparaus ventiliatoriaus, kuris priverstinai ištrauktų orą. Svarbu, kad pirties vėdinimas būtų nepriklausomas nuo bendros namo sistemos, kad drėgmė nepažeistų ortakių.
Dažniausios klaidos
- Anga tik lubose: Jei paliksite tik angą lubose, visas brangus karštis iškeliaus į lauką, o apačioje oras liks nepasikeitęs.
- Uždarytos durys be plyšio: Jei po pirties durimis nėra bent $2–3$ cm plyšio (jei nenumatyta kita pritekėjimo anga), krosnelė neturės iš kur paimti oro, ir cirkuliacija sustos.
- Ventiliacijos nebuvimas poilsio zonoje: Priešpirtyje taip pat kaupiasi drėgmė, todėl ši patalpa turi būti vėdinama ne mažiau intensyviai nei pati garinė.
Išvada: Gera ventiliacija pirtyje turi būti „nematoma“ – jūs neturite jausti skersvėjų, tačiau kvėpuoti turi būti lengva net ir esant $100$°C karščiui. „Pirtių meistrai“ projektuoja ventiliacijos mazgus taip, kad pirtis džiūtų pati, o jūsų organizmas gautų tik naudą.
